ROBERT SCHUMANN

Vos tik baigęs kurti Pirmąją simfoniją, Robertas Schumannas ėmėsi naujo kūrinio – Simfonijos d-moll (autoriaus dar vadinta „simfonine fantazija“). Tai buvo gimtadienio dovana mylimai žmonai Clarai Wieck Schumann. 1841 m. rugsėjo mėn. Clara savo dienoraštyje rašė: „Mano gimtadienio diena buvo ypatinga, nuo ryto iki vakaro užpildyta laime. Robertas mane nustebino jo baigta Simfonija d-moll“. Tačiau kūrinys nesulaukė palankaus įvertinimo. Praėjus dešimčiai metų, kompozitorius simfoniją redagavo ir tik tada šią partitūrą pavadino Simfonija Nr. 4 d-moll. Dažniausiai koncertų salėse skamba 1851 m. versija. Nors iš keturių autoriaus simfonijų ši nepasižymi novatoriškumu, tačiau vertėtų išskirti meistriškai suvienytas keturias kūrinio dalis (atliekamos be pertraukos), individualų bei savitą formos pojūtį bei stulbinančiai gražią teminę ir harmoninę medžiagą, kuri vėliau tapo pavyzdžiu didiesiems simfonistams: J. Brahmsui, P. Čaikovskiui ir kt.

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguoja simfoninės, operinės bei chorinės muzikos italų batutos meistras Renato Balsadonna.