Iškilmingas koncertas, skirtas Vilniaus Didžiojo Seimo 120-mečiui, vyko Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje – istorinėje erdvėje, kurioje 1905 m. susirinkę lietuviai pirmą kartą viešai ir vieningai išreiškė siekį kurti savo valstybę.

Antroji koncerto dalis skirta šiuolaikinei lietuvių muzikai, kurioje atsiskleidžia tikėjimo, atminties ir istorinių išgyvenimų temos. Šie kūriniai gimė jau kitu laikotarpiu, tačiau juose ir toliau skamba tautos patirtis – karo, tremties, dvasinių ieškojimų ir vilties refleksijos.

Programoje skambėjo Donato Zakaro „Gloria Patri“ iš „Magnificat“, paremtas liturginiu tekstu ir tęsiantis sakralinės muzikos tradiciją šiuolaikinėje lietuvių kūryboje.

Lino Rimšos „Cantus. Amemus“ sujungia skirtingus istorinius sluoksnius – kūrinys sukurtas pagal lotyniškus Jono Radvano ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus tekstus, primenančius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrinį palikimą.

Algirdo Martinaičio oratorija „Invokacijos tikėjimui ir vilčiai“, jungianti Šventojo Rašto, lietuvių poetų ir laisvės kovotojų tekstus, atskleidžia tikėjimo ir atminties temas. Koncerte buvo atlikta 5-oji oratorijos dalis – „Himnas meilei“.

Koncerto pabaigoje skambėjo Vytauto Kernagio daina „Baltas paukštis“ – kūrinys, tapęs laisvės, vilties ir dvasinės vienybės simboliu, jautriai apibendrinantis viso koncerto idėją.