PIOTR ČAIKOVSKIJ

Piotras Čaikovskis – savitas ir ryškus 19 a. rusų kompozitorius, išskirtinė romantizmo asmenybė, turėjusi didelę įtaką ne tik Rusijos, bet ir Vakarų Europos muzikos raidai. Vieni P. Čaikovskio muziką vertina už subtiliai perteiktą žmogaus psichologinį pasaulį, filosofinius apmąstymus, kiti – už dainingas melodijas ir turtingą orkestro skambesį. Muzikos istorijoje jis laikomas rusiško simfonizmo pradininku. Simfoninę muziką P. Čaikovskis vadino „sielos išpažintimi“. Tuo jis pabrėžė, kad dėmesio centre yra žmogus bei jo vidinis pasaulis. Simfonija Nr. 1 g-moll, op. 13 – bene reikšmingiausias ankstyvojo laikotarpio P. Čaikovskio opusas, dar žinomas pavadinimu „Žiemos svajos“. Kūrinys buvo rašomas 1866–1868 m., kompozitoriui pradėjus dėstyti Maskvos konservatorijoje. Pirmoji simfonija dedikuota bičiuliui, premjeros dirigentui Nikolajui Rubinšteinui. Simfoninę partitūrą autorius nuolat tobulino. Po premjeros klausytojai ir kritikai buvo sužavėti, P. Čaikovskis taip pat buvo patenkintas šiuo opusu. Tai patvirtina eilutės iš 1883 m. laiško mecenatei Nadeždai fon Mek: „…nors daugeliu požiūrių simfonija gali pasirodyti nebrandi, iš esmės ji pranoksta daugelį mano brandžiųjų darbų“.

Čaikovskio Pirmąją simfoniją atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojant maestro Modestui Pitrėnui.