FERENC LISZT

„Nedaug muzikų turėjo tokį talentą kaip F. Lisztas, ir dar mažiau jų pagerbė žmogų taip, kaip didysis F. Lisztas“ – rašė prancūzų poetas André Suarèsas. Fortepijoninė Ferenco Liszto muzika sudaro didžiąją kompozitoriaus kūrybinio palikimo dalį. Fortepijoną kompozitorius laikė mylimiausiu instrumentu – „iki šiol jis buvo mano antruoju „aš“, mano kalba, mano gyvenimas. Jam aš patikiu visas svajones, kančias ir džiaugsmus“. Iš viso jo fortepijoninės muzikos lobyno verta išskirti Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 A-dur. Kūrinio plėtojimui būdingas rapsodiškumas. Fortepijonas tai iškilmingai rečituoja savo partiją, tai pratrūksta žaižaruojančiu virtuoziškumu, kuriam parodyti reikia ypatingos technikos.

„F. Liszto negalima nemylėti, galima tiktai jo nepažinti. Jo kūriniai yra tarsi kopimas į kalną. Tik po didelių pastangų pasiekus viršūnę, atsiveria peizažo grožis ir šviesa“ – sako pianistė Mūza Rubackytė. Tarptautinį pripažinimą pelniusios pianistės kūrybinėje biografijoje šis vengrų kompozitorius užima ypatingą vietą: 1981 m. prestižiniame tarptautiniame Liszto–Bartóko pianistų konkurse Budapešte ji pelnė Grand Prix. „Viena geriausių gyvųjų F. Liszto atlikėjų“ (kaip teigiama žurnale „Fanfare“) yra Tarptautinių F. Liszto asociacijų (ILA) biuro narė, F. Liszto draugijos Lietuvoje „LiSZtuania“ prezidentė, F. Liszto pianistų konkursų žiuri narė.

Virtuozišką partitūrą M. Rubackytė skambina kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Diriguoja Modestas Pitrėnas.