2025 m. žymi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines – tai proga iš naujo atsigręžti į vieną galingiausių jo kūrinių, simfoninę poemą „Jūra“.

„Jūra“ – pirmoji lietuvių simfoninė poema, kurios užmojis ir vaizduotė pranoko laiką. Čiurlionis ją sukūrė 20 a. pradžioje, tačiau pats taip ir neišgirdo šio opuso – dėl partitūros sudėtingumo kūrinys buvo atliktas tik po jo mirties. Šiame įraše skamba pirmoji M. K. Čiurlionio „Jūros“ versija, be mūsų ausiai jau įprastų po kompozitoriaus mirties padarytų redakcijų ir pakeitimų. „Duokime M. K. Čiurlioniui galimybę būti išgirstam taip, kaip jis norėjo“, – sako M. K. Čiurlionio kūrybos tyrėjas, graikų muzikologas ir kompozitorius dr. Charis Efthimiou, kuris rekonstravo simfoninės poemos partitūrą iš rankraščio.

Tai muzika, kurioje susilieja gamtos didybė ir žmogaus dvasios slėpiniai. M. K. Čiurlionio „Jūra“ alsuoja begalybe, jos bangose girdisi tiek švelnus šnabždesys, tiek stichijos griausmas. Ji – poetiškas pasaulio vaizdinys, kuris išlieka kaip mūsų kultūrinės tapatybės pamatas ir vertybinė atrama.

Istorinį įvykį įprasmino Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir maestro Mirga Gražinytė-Tyla, savo interpretacija atvėrę unikalią galimybę išgirsti M. K. Čiurlionį jo paties balsu. Šis įrašas buvo parodytas per prestižinės kompanijos „Deutsche Grammophon“ kanalą STAGE+ ir sulaukė didelės sėkmės – pateko į žiūrimiausių trejetuką, ypač sudominęs JAV, Japonijos, Vokietijos auditoriją.