Reikšmingiausia Josepho Haydno kūrybos sritis yra simfonijos ir styginių kvartetai. Pastaruosiuose kompozitorius drąsiau eksperimentavo ir atrado naujų raiškos priemonių bei formų, kurias vėliau naudojo kurdamas simfonijas. Brandaus instrumentinio J. Haydno stiliaus pradžia laikomi 1781 metais sukurti šeši kvartetai, op. 33, dar vadinami „Scherzo kvartetais“. Kompozitorius teigė, jog šie kūriniai parašyti „visiškai kitu, nauju būdu“. Jų muzika nerūpestinga, sąmojinga ir melodinga. Sonatos forma parašytos tik pirmosios kvartetų dalys, o finalai (išskyrus I kvartetą) – rondo arba variacijų forma. Menuetus čia keičia scherzo (it. „pokštaujant“). 33-iojo opuso kvartetuose ne tik scherzo dalims būdingas puikus kompozitoriaus humoras – muzikoje atsiranda netikėtos pauzės, keičiami ritmo akcentai, skamba žaismingos temos ir šmaikštūs atlikėjų dialogai. Filharmonijos scenoje Čiurlionio kvartetas griežia Antrąjį 33-iojo opuso kvartetą Es-dur („Pokštas“).