„Parašyti simfoniją – tas pats, kas sukurti pasaulį“ – teigė austrų kompozitorius ir dirigentas Gustavas Mahleris. Monumentali, begalinės meilės kupina G. Mahlerio muzikinė kelionė – Pirmoji simfonija D-dur yra laikoma vienu didingiausių kūrinių klasikiniame simfoninės muzikos repertuare. Partitūroje kiekviena dalis įtraukianti ir emocionaliai įkvepianti – nuo dramatiškų ir energingų, iki susikaupimo ir egzistencinės gelmės kupinų temų. Šioje simfonijoje esti nemažai muzikinių idėjų ar citatų iš jo paties ar kitų kompozitorių kūrinių, pvz.: G. Mahlerio „Keliaujančio pameistrio dainos“, daina „Hansas ir Gretė“, G. Donizetti operos „Dom Sébastien“ gedulo maršo citata, liaudies šokių motyvai ar juntamos simpatijos F. Liszto „Dantės“ simfonijai ir R. Vagnerio operai „Parsifalis“. G. Mahleris kartą rašė: „Kompozicija yra tarsi žaidimas su statybiniais blokais, kai naudojant tuos pačius blokus vėl ir vėl kuriami nauji pastatai“. Prie Pirmosios simfonijos kompozitorius grįžo ne kartą; galutinį keturių dalių pavidalą partitūra įgavo tik praėjus 11-ai metų po pirmosios versijos sukūrimo; kompozitorius atsisakė antrosios Blumine, Andante dalies ir programinio pavadinimo „Titanas“.

G. Mahlerio muzikos grožį perteikia maestro Vilmanto Kaliūno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.