Antrasis Vienos klasikas Wolfgangas Amadeus Mozartas – kompozitorius genijus, kūręs savitą stilių – lengvai ir skaidriai, tobulai ir išbaigtai. Jaunystę praleidęs koncertinėse kelionėse po Europą ir palikęs „vunderkindo“ erą užnugaryje, 1781 m. W. A. Mozartas apsigyveno Vienoje, kur praleido visą savo likusį gyvenimą iki 1791 m. 1782–1786 m. kompozitorius sukūrė ne mažiau kaip 15 įstabių fortepijono koncertų, žavinčių neišsenkančiu pozityvumu, beribe fantazija, ryškiais melodijų štrichais, tobulomis detalėmis, o kartais genijaus plunksna prabildavo poetiškai – lyriniu, dramatiniu skambesiu. Neabejotinu šedevru laikomas Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 23 A-dur, KV 488. Šis koncertas išsiskiria puikia orkestruote, įtaigia ir subtilia lėtąja dalimi Adagio bei naujų įdėjų nestokojančiu finalu. Taip pat dažnai aptariama pasirinkta A-dur tonacija (šia tonacija taip pat sukurta Sonata fortepijonui Nr. 11, Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 5 bei populiarusis Kvintetas klarnetui ir styginių kvartetui). Pasak Vienos klasikų kūrybos tyrinėtojo Alberto Einsteino, „šios tonacijos panaudojimas lyg vitražas, kūriniui suteikiantis daug subtilių spalvų“.
Kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, šviesių ir žaismingų nuotaikų kupiną W. A. Mozarto partitūrą atlieka lietuvių fortepijono maestra Mūza Rubackytė, diriguojant Robertui Šervenikui.
PUBLIKUOTA: 2018-02-24
ORKESTRAS: LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
DIRIGENTAS: ROBERTAS ŠERVENIKAS
FORTEPIJONAS: MŪZA RUBACKYTĖ