Niccolò Paganini – vienas įspūdingiausių ir paslaptingiausių savo epochos menininkų, didis 19 a. italų smuikininkas virtuozas, kuris savo koncertiniais pasirodymais akimirksniu gebėjo atimti amą ir sužavėti klausytojų minias. Jo mistiškas griežimas tapo sektinu pavyzdžiu kitiems smuiko atlikėjams, taip pat įkvėpė ne vieną kompozitorių kurti šiam instrumentui. Pats tobulai įvaldęs smuiko galimybes, kūryboje neregėtai drąsiai naudojo visus grojimo technikos būdus, jo novatoriški kūriniai paveikė instrumentinio koncerto žanro raidą. „Demoniškasis virtuozas“ sukurė penkis smuiko koncertus. Iš jų pats sudėtingiausias ir rečiausiai atliekamas – Penktasis koncertas a-moll. Sukurtas 1830 m., iki 1959 m. buvo vadintas smuiko monologu; iki tol buvo žinoma tik smuiko partija, spėliota, kur dingo partitūra. 1959 m. orkestro partijas rekonstravo italų muzikologas Federico Mompellio. Didelės apimties, sodrių melodijų, bravūrinių pasažų gausa kupiname kūrinyje, N. Paganini paliko nepriekaištingą savo paties meistrystės įspaudą.

Trijų dalių koncertą (Alexanderio Strelnikovo aranžuotė) griežia maestro Sergejus Krylovas kartu su jo vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru.