Mieczysławas Weinbergas laikomas vienu iš didžiausių 20 a. paslėptų lobių, kurio aukso metais tapo tik 2019-ieji, minint Lenkijoje gimusio žydų kilmės kompozitoriaus 100-ąsias gimimo metines. Klausytojams atsivėrė nepaprastai dramatiška Weinbergo kūryba, perteikianti skausmingą totalitarizmo epochos kūrėjo gyvenimo sudėtingumą ir gebėjimą šią patirtį perduoti savo muzika. Jo kameriniai opusai bene giliausiai ir nuoširdžiausiai išryškina šiuos egzistencinius skaudulius.

Fortepijoninį kvintetą f-moll, op. 18 M. Weinbergas parašė 1940 m., būdamas 21-erių. Nors tai ankstyvasis kompozitoriaus kūrybos pavyzdys, kvintetas išsiskiria ypatingu meistriškumu, yra emociškai galingas ir persmelktas karo atnešto skausmo emocijos. Nors manoma, kad opusas turi panašumų su 1940 m. sukurtu Dmitrijaus Šostakovičiaus fortepijoniniu kvintetu, M. Weinbergo kūrinys yra itin monumentalus ir originalus savo įtaigiais emociniais, faktūriniais bei ritminiais kontrastais, nepaprastai įtaigiai perteikiantis gilų sielvartą, minties gelmę, šaižiai groteskiškas nuotaikas.

M. Weinbergo kamerinės muzikos šedevrą interpretuoja latvių pianistas Vestards Šimkus ir Valstybinis Vilniaus kvartetas.