Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – bene žymiausias visų laikų Lietuvos menininkas, savo gyvenimą pašventęs dviem mūzoms: tapybai ir muzikai. M. K. Čiurlionio kūrybinis palikimas – apie 300 tapybos ir grafikos kūrinių bei daugiau nei 300 kūrinių chorui, fortepijonui, vargonams, styginių ansambliams ir orkestrui. Simfoninės muzikos palikimą sudaro dvi simfoninės poemos – „Miške“ ir „Jūra“, simfoninė uvertiūra „Kęstutis“, kantata „De Profundis“; kitų simfoninių kūrinių liko tik eskizai.

Simfoninė partitūra „Kęstutis“ sukurta 1901-1902 m., kompozitoriui studijuojant Leipcigo konservatorijoje. Manoma, jog pats M. K. Čiurlionis nesižavėjo šiuo kūriniu, savo geriausiam studijų draugui, kolegai Eugeniuszui Morawskiui laiške rašė: „Dabar parašiau 300 taktų uvertiūrą, iš kurių gražūs yra tik septyni“. Deja, kūrinio partitūra buvo prarasta, išliko tik fortepijono klavyras, kurį 1995 m. reorkestravo kompozitorius Jurgis Juozapaitis. Uvertiūra „Kęstutis“ turi vėlyvojo romantizmo bruožų, įtaigios ekspresijos, muzikoje justi R. Wagnerio ir R. Strausso įtaka.

Itin retai atliekamą M. K. Čiurlionio partitūrą atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Modesto Pitrėno.

Maestro vadovaujamas LNSO šią uvertiūrą kartu su simfoninėmis poemomis „Miške“ ir „Jūra“ 2019 m. įrašė Vilniaus plokštelių studijoje, o po metų įrašą išleido Suomijos muzikos įrašų leidykla „Ondine“.