Šviesaus atminimo Julius Juzeliūnas buvo žymus ir ryškus pokario Lietuvos kompozitorius, profesorius, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, vienas iš Lietuvos Sąjūdžio steigėjų. Septintajame dešimtmetyje kompozitorius pasinėrė į modernaus muzikos stiliaus paieškas. Pasak J. Juzeliūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojo, prof. Algirdo Ambrazo, „J. Juzeliūno pagrindinė idėja, lietuviškos muzikos vizija buvo nuosekliai tautinė, atsiremianti į liaudiškas šaknis ir kartu moderni, naudojanti šiuolaikines raiškos priemones.“

Lietuviškos auros kupina ankstyvoji Juliaus Juzeliūno Simfonija Nr. 2 h-moll, ją kompozitorius sukūrė aspirantūros studijų metais tuometinėje Leningrado N. Rimskio-Korsakovo valstybinėje konservatorijoje. Antrąja simfonija kompozitorius norėjo atskleisti pokario Lietuvos muzikinės kūrybos tendencijas: emocionalumą ir tautišką dvasią. Ši simfonija – keturių dalių ciklas, kurios visas dalis jungia leitmotyvas, lyg kovos už laisvę simbolis. Partitūroje esti originalių lietuvių liaudies melodijų citavimo, kaip antai: 2 d. (Lento tranquillo) – „Ėsk, karvute“, 3 d. (Scherzo) – „Čibi ribi ožys“, o taip pat meistriškai įlietos ir lietuvių liaudies dainoms būdingos intonacijos.

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguoja Martynas Stakionis – sparčiai karjeros laiptais kylantis jaunosios kartos dirigentas.