Vieno didžiųjų Vakarų muzikos kompozitorių Johanneso Brahmso 4-oji simfonija savyje slepia niūrų ir tamsų muzikinį paveikslą. Daugelis spėliojo šio kūrinio tragiško charakterio paslaptis. Galbūt J. Brahmsas norėjo sukurti simfoniją, kuri būtų visiška priešingybė jo ankstesnėm trim simfonijom, galbūt tai antikinės literatūros refleksija (anot Brahmso kurdamas simfoniją jis dažnai skaitė Sofoklio tragedijas). Tačiau įtikinamesnė yra Brahmso asmenybės melancholija, lydėjusi jį nuo pat mažens, tai patvirtina laiškai, draugų atsiminimai ir net jo muzika. Nepaisant rusčių gyvenimo tikrovės atspindžių, 4-oji simfonija vainikuoja J. Brahmso simfonisto pasiekimus ir daugelio kritikų vertinama kaip didžiausias jo sukurtas šedevras.
PUBLIKUOTA: 2020-03-07
ORKESTRAS: LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
DIRIGENTAS: GIEDRĖ ŠLEKYTĖ