JOHANNES BRAHMS

19 a. vidurio vokiečių – austrų muzikinėje kultūroje išryškėjo dvi kompozitorių pozicijos. Richardas Wagneris, kurdamas „ateities muziką“, puoselėjo naujas tradicijas, o Johannesas Brahmsas „ateities muziką“ suvokė kaip utopiją ir negalėjo sutikti su tuo, kad baigėsi grynosios instrumentinės muzikos raida. Kompozitorių domino įvairūs muzikos žanrai, išskyrus opera; vertinamos jo simfonijos, koncertai, o ypač kamerinė muzika. J. Brahmsas parašė 24 kamerinius ansamblius įvairiai atlikėjų sudėčiai: styginių kvartetai, kvintetai (tarp jų vienas su klarnetu), sekstetai, fortepijoniniai trio ir kvartetai ir kt. Nepaprastomis savybėmis pasižymi Fortepijoninis kvartetas Nr. 1 g-moll, op. 25 (iš viso J. Brahmsas parašė tris fortepijoninius kvartetus). Kūrinio premjera įvyko 1861 m. lapkričio 16 d. Hamburge, kartu su išskirtine pianiste bei kompozitoriaus bičiule Clara Schumann. Kvartetas žavi nuotaikų įvairove – nuo gracingo šokio iki dramos, nuo subtilaus filosofinio susimąstymo iki didingos patetikos. Greta visų šių savybių, kūrinys ypatingo populiarumo susilaukė dėl nuotaikingo finalo (Rondo alla zingarese. Presto), kuriame spalvingai perteiktas čigoniškas temperamentas.

J. Brahmso kamerinės muzikos perlą atlieką Valstybinio Vilniaus kvarteto artistai: Dalia Kuznecovaitė (smuikas), Monika Augulytė (altas), Augustinas Vasiliauskas (violončelė) kartu su ištikima kolektyvo bičiule ir partnere, pianiste Golda Vainberg-Tatz.