Dainų karaliumi tituluojamo austrų kompozitoriaus Franzo Schuberto kūrybos herojus – vieniša, likimo nuskriausta asmenybė. Savo muzikoje jis dainavo eilėmis ir siela, puoselėjo šviesias viltis ir įprasmino vidinį skausmą. 1824 m. F. Schubertas kiek atsiribojo nuo dainos žanro ir pasinėrė į instrumentinę, kamerinę muziką. Per šiuos metus sukuriami du iškilūs Styginių kvartetai: Nr. 13 „Rozamunda“, Nr. 14 „Mirtis ir mergelė“, Oktetas, Sonata „Arpeggione“ ir kt.

13-ojo kvarteto „Rozamundos“ pavadinimą opusas gavo dėl antroje dalyje panaudotų temų iš metais anksčiau sukurtos muzikos Helminos von Shézy pjesei „Rozamunda, Kipro kunigaikštienė“. Kvarteto muzika kuria subtilią atmosferą – prieštaringi išgyvenimai, džiaugsmas ir liūdesys, sodrūs, dramatiški atspalviai prabyla keturiose kvarteto dalyse. Lyriškąjį F. Schuberto opusą griežia Valstybinis Vilniaus kvartetas.