Kompozitoriui Feliksui Bajorui pati muzika, jos poetinis pradas svarbiau už istorijas, kuriamas apie ją. Kūrėjo manymu, prasmę muzikos kūriniui suteikia tik laisva, iš anksto nenusakyta interpretacija, leidžianti ir atlikėjui, ir klausytojui pajausti muziką čia ir dabar, kaskart ją suvokiant savaip, unikaliai.

„Promise“ („Viltys“, 2007) – pirmasis kūrinys akordeonui ir simfoniniam orkestrui Lietuvoje, jo premjera įvyko festivalyje „Gaida“, solo grojo Raimundas Sviackevičius. Įtakingas britų muzikos kritikas, kompozitorius ir šiuolaikinės muzikos propaguotojas Davidas Wordsworthas „Promise“ įvertino kaip vieną įdomiausių pasaulinio repertuaro kūrinių akordeonui. F. Bajoro 90-mečiui skirtame koncerte kūrinį interpretavusio Tado Motiečiaus pažintis su kompozicija „Promise“ prasidėjo nuo pavadinimo: „Promise“ turi kelias reikšmes, tačiau kompozitorius nusprendė lietuviškai jį pavadinti būtent „Viltys“. Ši žodžio promise reikšmė ilgą laiką skambėjo ir mano galvoje, ypač kai atsivertęs partitūrą supratau – ši kompozicija yra bene sunkiausias išbandymas akordeonistui lietuviškame repertuare. Kurį laiką rimtai pakovojus su kūrinio solo partija, manyje suskambo kita promise reikšmė – pažadas: pažadas kompozitoriui, orkestrui, publikai ir sau, kad sukursime įdomų, gilų, daugiaspalvį muzikinį įvykį F. Bajoro jubiliejui skirtame koncerte“, – sakė T. Motiečius.