CÉSAR FRANCK

Iš Belgijos kilęs ir Prancūzijoje kūręs 19 a. romantizmo kompozitorius ir vargonininkas Césaras Franckas daugiausia dėmesio skyrė įprastiems instrumentiniams žanrams (simfonijai, simfoninei poemai, sonatai, variacijoms, kamerinei muzikai) ir oratorijai. Tarp žinomiausių jo didžiųjų darbų – Simfonija d-moll, Simfoninės variacijos fortepijonui ir orkestrui, simfoninės poemos. Vis dėlto dažniausiai koncertų salėse skamba C. Francko kamerinė muzika, o Fortepijoninis kvintetas f-moll, op. 14 – vienas populiariausių šio žanro kūrinių visoje muzikos istorijoje. Kūrinio premjera įvyko 1880 m. sausio 17 d. Paryžiuje; fortepijono partiją atliko pianistas, kompozitorius Camille’is Saint-Saënsas, kuriam ir buvo dedikuotas šis kamerinis opusas. Tačiau ši, šiandien pripažinta muzika tuomet nesužavėjo C. Saint-Saënso; po paskutinio akordo jis akimirksniu paliko sceną, palikdamas ir jam skirtą partitūrą. Fortepijoninis kvintetas f-moll – vėlyvasis kompozitoriaus opusas, kuriame atsispindi C. Francko kūrybos filosofinė, emocinė galia deranti su subtiliu prancūzų muzikos rafinuotumu.

Vieną gražiausių C. Francko kūrinių atlieka garsi Niujorke gyvenanti JAV ir Izraelio pedagogė, pianistė Golda Vainberg-Tatz kartu su Valstybiniu Vilniaus kvartetu.