JOHANN SEBASTIAN BACH

„J. S. Bachas yra pabaiga. Iš jo neišeina niekas, bet į jį sueina viskas.“ – teigė vienos žymiausių 20 a. monografijų apie J. S. Bachą autorius, teologas, vargonininkas, filosofas Albertas Schweitzeris. Kompozitorius visą gyvenimą praleido Vokietijoje, jo kūrybos raidą įprasta skirstyti į keturis laikotarpius pagal gyvenamąją vietą ir užimamas pareigas. 1717 m. pabaigoje J. S. Bachas persikėlė į Kėteną, kur pradėjo dirbti kunigaikščio Leopoldo rūmų kapelos vadovu. Tai kompozitoriaus klavyrinės, instrumentinės muzikos laikotarpis. Čia J. S. Bachas sukūrė 6 „Prancūziškas siuitas“, 6 „Angliškas siuitas“, 6 „Brandenburgo koncertus“ ir kt. Pastarieji sukurti 1721 m. ir dedikuoti Brandenburgo markgrafui Christianui Ludwigui. Koncertuose kompozitorius tobulai suderino itališkąjį ir vokiškąjį stilius. Jis rėmėsi itališko koncerto trijų dalių forma (greita–lėta–greita), energingais ritmais, Allegro dalyse panaudojo riturnelinę formą. „Brandenburgo koncerte“ Nr. 5 D-dur galima pastebėti ir individualių kompozitoriaus muzikos bruožų. Pavyzdžiui, į solo partijas jis įvedė tutti medžiagą, išplėtė formą ilgomis kadencijomis. Penktajame koncerte kartu su fleita ir smuiku pirmą kartą muzikos istorijoje orkestro solistu tapo klavesinas. Pirmos dalies pabaigoje yra nepaprastai virtuoziškas solo epizodas.

Kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, J. S. Bacho „Brandenburgo koncertą“ Nr. 5 atlieka Sergejus Krylovas (smuikas), Giedrius Gelgotas (fleita), Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas). Dirigentas – šviesios atminties italų kompozitorius ir pianistas Ezio Bosso.