ARVO PÄRT

Arvo Pärtas – neabejotinai vienas žymiausių šiuolaikinių Estijos kompozitorių. Jo kūryba priskiriama 20 a. 8-ajame dešimtmetyje estų muzikoje kilusiai „šventojo“ minimalizmo srovei. Ankstyvieji A. Pärto kūriniai – neoromantinio, neoklasikinio stiliaus, vėliau kompozitorius domėjosi 20 a. komponavimo technikomis. Ieškodamas savojo „aš“, kompozitorius studijavo grigališkąjį choralą; pasak A. Pärto, „Grigališkasis choralas man davė pamoką, kokia kosminė paslaptis slypi dviejų, trijų natų derinimo mene“. Po kūrybinės pauzės pirmoji kompozitoriaus sukurta muzika buvo visai kitokia; jis sukūrė naują, savitą stilių, paties A. Pärto pavadintą „tintinnabuli“ (lot. – varpeliai). Šis stilius pagrįstas absoliučiu paprastumu – trigarsiu ir diatoninėmis slinktimis. Kiekvienas „tintinnabuli“ stiliaus kūrinys tarsi muzikinė malda, persmelkta tylos, susikaupimo, atgailos, dvasinės gelmės. Šiuo stiliumi sukurtos A. Pärto kompozicijos: „Für Alina“, „Spiegel im Spiegel“, „Tabula Rasa“ – iki šiol yra vienos populiariausių jo kūryboje. Vienas iš kompozitoriaus „tintinnabuli“ stiliaus šedevrų – kompozicija „Fratres“ (liet. – „broliai“), kurią galima atlikti bet kokiu instrumentu ar instrumentų sudėtimi. Tai itin paveikus kūrinys, savyje jungiantis vidinį maištą ir didingą ramybę, įprasminantis paties kompozitoriaus pastebėjimą, kad „akimirka ir amžinybė kovoja mumyse“.

A. Pärto „Fratres“ atlieka smuikininkas Sergejus Krylovas bei jo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras.