ALGIRDAS MARTINAITIS

Vieno ryškiausių dabartinių Lietuvos kompozitorių Algirdo Martinaičio kūrybinis laukas aprėpia įvairių žanrų simfoninius, kamerinius, vokalinius kūrinius, svarbi dramos spektaklių ir kino filmų muzika. Kūrybai būdingas melodijų lyriškumas, meditatyvumas bei teatrališkumas. Itin populiari kompozitoriaus „Nebaigtoji simfonija“, sukurta 1995 m. Tai lyg dedikacija Franzui Schubertui, laisvai sekant dviejomis jo Aštuntosios („Nebaigtosios“) simfonijos dalimis. Tik ši A. Martinaičio partitūra – užbaigtas kūrinys. „Nebaigtojoje“ tarsi atsimenu aštuntojo dešimtmečio pradžią… Tai dar vienas mano kūrinys, rašytas „iš rankos“, be pasiruošimo, be tematizmo, be natų, be namų, be orkestro… Galvota žiūrint į pasaulį „pro šalį“, bereikšmiškai, be pasitikėjimo, bet su meile… Eita nuo mano pamėgto „naujojo gyvulizmo“ („Mirties šokis“, „Abaddon“, „Septyni gyvulizmo priesakai“ ir kt.) link Nekaltųjų tercijų erotikos (tiek Didžiųjų, tiek mažųjų)… Eita man matant ir girdint, neprisiliečiant žmonių ir jų tikrovės… šaltai, bet su jauduliu…“ – apie kūrinį mintimis dalinosi autorius.

Vieną sėkmingiausių A. Martinaičio kompozicijų atlieka maestro Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.