Stilių, žanrų, manierų ir nuotaikų įvairove išsiskirianti Vidmanto Bartulio kūryba aprėpia įvairiausius muzikos žanrus – nuo kamerinių miniatiūrų iki operos ir stambių orkestrinių kūrinių, nuo liaudies dainų harmonizacijų iki monumentalaus Requiem. Beveik visose savo kompozicijose V. Bartulis atsigręždavo į pamėgtąją praeities muziką. Cituodamas ar imituodamas mylimų muzikų darbus, kompozitorius savo kūryboje susitikdavo su A. Vivaldi, J. S. Bachu, J. Haydnu, F. Chopinu, A. Dvořáku, G. Puccini bei kitais. Jo muzikinių dedikacijų serija „I like…“ tarsi reveransas praeičiai, didiesiems muzikos meistrams. Bene populiariausia V. Bartulio „I like…“ skirta Franzui Schubertui. Kūrinys parašytas 1998 m. Šv. Kristoforo orkestrui, maestro Donato Katkaus užsakymu. Refleksijos taikiniu tapo austrų romantiko Kvinteto C-dur, op. 163 antra dalis – Adagio. Anot kompozitoriaus „Taip jau išėjo, kad visa mano „I like…“ serija, naudojant originalias „detales“, buvo konstruojama lyg ir „nauja“ muzika… Ir šiuo atveju galima sakyti, kad „natos“ – Schuberto, o „muzika“ – mano…“.

Išraiškingą V. Bartulio kompoziciją atlieka Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro styginių instrumentų grupė, smuiko solo partiją griežia orkestro koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė, diriguoja Modestas Pitrėnas.