Austrų romantikas Franzas Schubertas pradėjęs rašyti savo Aštuntąją simfoniją, sukūrė dvi dalis, ėmėsi trečiosios, bet galiausiai rankraštį padėjo į šalį. Nors dar pragyveno šešerius metus, sukūrė daug kitų kūrinių, netgi naują simfoniją – prie šios partitūros nebegrįžo. Simfonija parašyta 1822 m., dar kitaip žinoma kaip „Nebaigtoji“. Tačiau ir šiandien svarstoma, galbūt kompozitorius dviejomis kūrinio dalimis įgyvendino visus savo sumanymus. Abi simfonijos dalys panašaus charakterio. Tik pirmojoje – daugiau dramatiškumo, o antroje – svajingumo. Pirmoje dalyje (Allegro moderato) pristatomos dvi lyrinės, viena kitai nekontrastingos temos. Jos abi yra vokalinio pobūdžio ir faktūros. Pagrindinę, elegišką temą atlieka klarnetas ir obojus, o violončelių, vėliau smuikų griežiama šalutinė tema – melodinga, menanti šokį. Antrosios dalies (Andante con moto) temos dar labiau poetiškesnės, šviesesnės nuotaikos. Muzikoje ryškus variaciškumas, puikiai išnaudojamos orkestro tembrinės galimybės. Antra dalis, o ir visa simfonija baigiama ramiai ir didingai.
Diriguojant maestro Modestui Pitrėnai, F. Schuberto „Nebaigtąją“ simfoniją atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.
PUBLIKUOTA: 2018-10-06
ORKESTRAS: LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS
DIRIGENTAS: MODESTAS PITRĖNAS