Roberto Schumanno Koncertas violončelei ir orkestrui a-moll, op. 129 sukurtas 1850 m.; priklauso vėlyvajam R. Schumanno kūrybos laikotarpiui. Prie šios partitūros kompozitorius darbavosi dramatišku gyvenimo laikotarpiu, kuomet buvo paveiktas psichinės ligos, bandydamas kovoti su patiriamomis sunkiomis emocinėmis iškrovomis. Koncerto muzikinė kalba perteikia jo jausmus ir išgyvenimus, ji pilna kontrastų, atspindinčių kompozitoriaus vidinę kovą: lyriškumas ir elegiškas ilgesingumas persipina su pakilia nuotaika ir dramatiškumu. Dažnai šis opusas apibūdinamas ir kaip kamerinis, kviečiantis į glaudų ir gilų solisto pokalbį su klausytoju.

Savitą ir jaudinantį trijų dalių koncertą kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru griežia violončelės virtuozas iš Vokietijos Maximilianas Hornungas, pasaulio kritikų ir publikos vertinamas dėl nepriekaištingos technikos, charizmatiškumo ir emocionalumo. Prie dirigento pulto – maestro Victorienas Vanoostenas.