Olivier Messiaenas – vienas žymiausių 20 a. antros pusės prancūzų kompozitorių. Plataus kūrybinio akiračio intelektualo kūryboje vyrauja religinė tematika. Pasak O. Messiaeno muzikos tyrinėtojos Siglindos Bruhn, „Tikėjimą ir pamaldumą Messiaenas suvokė kaip Dievo siųstą dovaną, o patį save – kaip kompozitorių, kuriam skirta įvykdyti religinę misiją“.

Kantata „Trys mažosios liturgijos apie dieviškąją esatį“, sukurta 1943–1944 m. nacių okupuotame Paryžiuje. Libretą, kurio tekstai sakraliniai, parašė pats autorius, tačiau tai nėra liturginis kūrinys; pagrindinė idėja atspindi dieviškąjį buvimą: Dievas yra visur esantis. Kantatos pirmąją dalį kompozitorius vadino „vidiniu pokalbiu“, kuriame siekiama pažadinti Dievą, esantį mumyse. Antroje dalyje ryškiai ir smelkiančiai išgryninama Aukščiausiojo galia ir tvirtybė. Trečioje dalyje keliaujama link ekstazės, palaimos, išreiškiant meilę Jam. Partitūros rankraštis išmargintas spalvinėmis nuorodomis – kompozitorius matė spalvas muzikoje ir norėjo, kad klausytojas pasinertų ryškiose jos spalvose. Moterų chorą kūrinio metu lydi neįprastas fortepijono, čelestos, mušamųjų, styginių orkestro ir Martenot bangų ansamblis.