Niccolò Paganini – vienas įspūdingiausių ir paslaptingiausių savo epochos menininkų, didis 19 a. italų smuikininkas virtuozas, kuris savo koncertiniais pasirodymais akimirksniu gebėjo atimti amą ir sužavėti klausytojų minias. Jo mistiškas griežimas tapo sektinu pavyzdžiu kitiems smuiko atlikėjams, taip pat įkvėpė ne vieną kompozitorių kurti šiam instrumentui. Pats tobulai įvaldęs smuiko galimybes, kūryboje neregėtai drąsiai naudojo visus grojimo technikos būdus, jo novatoriški kūriniai paveikė instrumentinio koncerto žanro raidą. „Demoniškasis virtuozas“ sukurė penkis smuiko koncertus. Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui D-dur, op. 6, sukurtas 1811 m., – ekspresyvumu, itališku melodingumu, teatrališkumu ir romantiniu polėkiu alsuojantis kūrinys, išryškinantis solisto virtuozines galimybes. Didelės apimties, sodrių melodijų, bravūrinių pasažų gausa kupiname kūrinyje, N. Paganini paliko nepriekaištingą savo paties meistrystės įspaudą.

Trijų dalių koncertą (Tomo Petrikio aranžuotė) griežia maestro Sergejus Krylovas kartu su jo vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru.