„Šokis ant vulkano“ – taip neretai vadinamas prancūzų impresionisto Maurice‘o Ravelio kūrinys „Valsas“ (La Valse). Tai kitas po „Bolero“ žinomiausias kompozitoriaus darbas, kurį jis rašė pagerbdamas Vienos valsų karalių Johanną Straussą II. „Valsas“ – bene labiausiai netikėta M. Ravelio kompozicija, kurioje atsiskleidžia anksčiau nebūta romantizmo galia ir energetika. Kompozitorius tarsi iš naujo pažvelgė į tuo metu muzikoje pradėjusį irti valso žanrą. La Valse gyvuoja autorinėmis orkestro ir fortepijono versijomis. Partitūros pratarmėje yra toks įrašas: „Pro besisukančius debesis vos galima įžiūrėti valsuojančias poras. Debesys pamažu sklaidosi: skaitlinėje A atsiveria didžiulė salė, pilna besisukančių žmonių. Scena pamažu nušvinta. Su fortissimo skaitlinėje B sietynų šviesa sužėri. Veiksmas vyksta imperatoriaus rūmuose, apie 1855 m.“

Kūrinys prasideda paslaptingais, niūriais garsais, po kurių išryškėja valso ritmų ir melodijų fragmentai. Muzika prisipildo sodriais ir spalvingais akordais, pikantiškais disonansais, kurie išplėtojami į spinduliuojantį, žėrinčių pasažų kupiną Vienos valsą. Kūrinio kulminacija pasiekia ekstazę, prasiverždama kone ugnikalnis.

Išskirtinį M. Ravelio kūrinį atlieka du iškilūs, plačiai ir už savo šalies ribų žinomi pianistai: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius Petras Geniušas ir buvęs jo studentas, rumunų virtuozas Danielis Ciobanu.