„Pernelyg dažnai nepastebima“ – taip neretai apibūdinama trečiojo Vienos klasiko Ludwigo van Beethoveno Ketvirtoji simfonija B-dur, op. 60. Kompozitoriaus kūrybos chronologijoje, šiai simfonijai teko atsidurti tarp monumentaliųjų Trečiosios ir Penktosios simfonijų, ją supo tokie puikūs kūriniai kaip „Appassionata“, trys „Razumovskio kvartetai“, opera „Fidelijus“ ir kt. Esame įpratę sakyti, jog L. van Beethovenas praplėtė simfonijos žanros ribas, tačiau Ketvirtoji simfonija šiandien labiau vertinama kaip klasikinis šio žanro pavyzdys. Kūrinyje nėra didvyriškų gestų ar spėlionių apie L. van Beethoveno meilės ir neapykantos santykius su Napoleonu kaip Trečiojoje simfonijoje, taip pat nėra kovos su likimu, kurią girdime Penktojoje. Vietoje epinės kelionės, iš tamsos į šviesą, L. van Beethovenas pasitelkė humorą, paprastumą ir nuoširdumą, kurie tvyro visos simfonijos metu. Kūrinio premjera įvyko 1807 m. Vienoje, kunigaikščio Franzo Josepho von Lobkowitzo rūmuose.

Minint kompozitoriaus 250 metų gimimo sukaktį, kūrinį atlieka Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas maestro Sergejaus Krylovo.