LEOŠ JANÁČEK

Leošas Janáčekas – vienas iš čekų nacionalinės kompozicijos mokyklos kūrėjų, dirigentas, etnografas, muzikologas, kritikas, pedagogas. Jo muzikinis stilius paveiktas Moravijos folklorinių dainų ir gimtosios kalbos ypatumų. L. Janáčekas išsiskyrė savitumu ir tarp 20 a. pradžios kompozitorių vertinamas kaip vienas originaliausių operinės muzikos kūrėjų. Kompozitorius parašė įvairių žanrų kūrinių: 9 operas, baletą, orkestrinių ir kamerinių opusų. Iš operų geriausiai žinomos: „Jenůfa“ („Jos podukra“), „Katia Kabanova“, „Laputės gudruolės nuotykiai“, „Šarka“, „Makropulo receptas“. Pirmasis kompozitoriaus kūrinys, kuriame labiausiai jaučiamas jo kūrybinės minties savarankiškumas ir išskirtinumas – opera „Jenůfa“. Kurta 1896–1902 m., pagal Gabrielos Preissovos kaimišką dramą; gerokai sutrumpinęs dramos tekstą, libretą operai parašė pats kompozitorius. „Jenůfa“ – stingdanti, atšiauri veristinė Moravijos kaimo papročių drama. Pirmasis operos spektaklis įvyko 1904 m., sausio mėnesį, Brno nacionaliniame teatre. Tai dažniausiai pasaulyje statoma L. Janáčeko opera.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojant maestro Modestui Pitrėnui, atlieka operos „Jenůfa“ siuitą, kurią sudarė Manfredas Honeckas, orkestravo Tomášas Ille.