JOHANNES BRAHMS

19 a. vidurio vokiečių – austrų muzikinėje kultūroje išryškėjo dvi kompozitorių pozicijos. Richardas Wagneris, kurdamas „ateities muziką“, puoselėjo naujas tradicijas, o Johannesas Brahmsas „ateities muziką“ suvokė kaip utopiją ir negalėjo sutikti su tuo, kad baigėsi grynosios instrumentinės muzikos raida. Kompozitorių domino įvairūs muzikos žanrai, išskyrus opera; vertinamos jo simfonijos, koncertai, kamerinė muzika. Išskirti vertėtų J. Brahmso kūrinius chorui ir orkestrui. Po „Vokiškojo Requiem“, vienas ryškiausių J. Brahmso kūrinių chorui ir orkestrui – trijų dalių opusas „Likimo daina“ („Schicksalslied“, 1868–71), op. 54, parašytas pagal Friedricho Hölderlino poemą. Kūrinio muzika pasižymi šviesia, daininga lyrika ir perteikia žmonijos dvasinio aklumo, mirtingųjų netobulumo, likimo, grožio ir amžinybės temas. Muzikologas Josefas Sittardas savo knygoje apie J. Brahmsą teigia: „Jei Brahmsas būtų sukūręs tik šį kūrinį, to užtektų, kad jis būtų pripažintas vienu geriausių kompozitorių“.

Brahmso „Likimo dainą“ atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, dirigentas Martynas Stakionis.