JOHANNES BRAHMS

19 a. vidurio vokiečių – austrų muzikinėje kultūroje išryškėjo dvi kompozitorių pozicijos. Richardas Wagneris, kurdamas „ateities muziką“, puoselėjo naujas tradicijas, o Johannesas Brahmsas „ateities muziką“ suvokė kaip utopiją ir negalėjo sutikti su tuo, kad baigėsi grynosios instrumentinės muzikos raida. Kompozitorių domino įvairūs muzikos žanrai, išskyrus opera; vertinamos jo simfonijos, koncertai, kamerinė muzika. Savo svarbiausius kūrinius J. Brahmsas dažnai kurdavo poromis. Pavyzdžiui, pirmosios dvi simfonijos buvo parašytos praktiškai tuo pačiu metu kaip vėliau Trečioji ir Ketvirtoji simfonijos; Koncertas smuikui ir Antrasis koncertas fortepijonui taip pat buvo rašomi vienu metu. 1880 m. kompozitorius sukūrė dvi kontrastingas uvertiūras. Viena – linksmo, nerūpestingo pobūdžio „Akademinė šventinė uvertiūra“, op. 80, kita – tamsi, dramatinė „Tragiškoji uvertiūra“, op. 81. Pastarosios premjera įvyko 1880 m. gruodžio 26 d. Vienoje, dirigavo Hansas Richteris. Pasirinkęs „Tragiškosios“ pavadinimą, J. Brahmsas norėjo pabrėžti audringą uvertiūros nuotaiką, tačiau kūrinyje siužetinio programiškumo nėra. Apibendrindamas šių uvertiūrų charakterio skirtimus, J. Brahmsas teigė, jog „viena juokiasi, o kita verkia“.

Lietuvos nacionaliniam orkestrui diriguoja Martynas Stakionis – sparčiai karjeros laiptais kylantis jaunosios kartos dirigentas.