„Parašyti simfoniją – tas pats, kas sukurti pasaulį“ – teigė austrų kompozitorius ir dirigentas Gustavas Mahleris. Penktoji simfonija kurta bene sėkmingiausiu jo gyvenimo laikotarpiu, 1901–1902 m. vasaros atostogų metu, kompozitoriui poilsiaujant šeimos viloje pietų Austrijoje. Daugiau nei valandą trunkanti emocionali muzikinė drobė prasideda gedulingu maršu ir pasibaigia visišku nuskaidrėjimu ir apoteoze finale. Penktoji simfonija grupuojama į tris stambias padalas: 1 ir 2 dalys – pirma padala, 3 dalis – antra, 4, 5 dalys – trečia. 4-oji dalis Adagietto (tempo nuoroda vokiečių kalba Sehr langsam) – dažniausiai atliekama G. Mahlerio kūrybos ištrauka. Tai išskirtinai poetiška meditacija, ramybės sala audringame Penktosios simfonijos šurmulyje, meilės daina be žodžių, kurią kompozitorius paskyrė savo mylimai žmonai Almai.

Diriguojant maestro Victorienui Vanoostenui G. Mahlerio šedevrą atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.