GUSTAV MAHLER

„Parašyti simfoniją – tas pats, kas sukurti pasaulį“ – teigė austrų kompozitorius ir dirigentas Gustavas Mahleris. Sukūręs devynias simfonijas, Dešimtąją pradėjo rašyti 1910 m. vasarą. Deja, G. Mahleriui mirus 1911 m. gegužės 18 d., liko tik kompozitoriaus baigta pirma simfonijos dalis Adagio ir preliminarūs kūrinio eskizai. Ši simfonija neretai vadinama „didžia nebaigtąja“. Ji turėjo būti penkių dalių, kurias juodraščiuose kompozitorius numatė taip: Adagio, Scherzo, trumpas epizodas originaliu pavadinimu „Purgatorio“, antrasis Scherzo ir Finalas. Nors Adagio trunka kiek daugiau nei 20 minučių, ši dalis aprėpia ištisą jausmų amplitudę. Simfoninės partitūros garsai įtraukia nuo pat pirmos akimirkos ir žavi nepriekaištingu orkestro skambesiu. Emocinis muzikos krūvis išreikštas kontrastingomis, tačiau meistriškai persipinančiomis padalomis – meilę, džiaugsmą, švelnius praeities prisiminimus keičia skausmas, nusivylimas, atšiauri realybė; kurdamas šią simfoniją, G. Mahleris sužinojo apie savo žmonos ir jauno architekto Walterio Gropiuso meilės ryšį. Simfonijos eskizų paraštėse likęs įrašas: „Gyvenu dėl tavęs – mirštu dėl tavęs – Alma!“ Adagio tapo visos G. Mahlerio kūrybos ir gyvenimo epilogu.

Vidinės įtampos ir grožio kupiną kūrinį atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Prie dirigento pulto – orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas.