GEORGE ENESCU

Carillon nocturne („Karilijono noktiurnas“) Nr. 7
iš Pièces Impromptues (Siuita Nr. 3), op. 18

„Didžiausias muzikos fenomenas po Mozarto“, – taip apie rumunų kompozitorių, smuikininką, dirigentą George‘ą Enesku sakė žymus ispanų violončelininkas Pablo Casalsas. G. Enescu neabejotinai buvo vienas iš pačių ryškiausių savo šalies kompozitorių, rumunų simfoninės muzikos naciolinio stiliaus kūrėjas, prisidėjęs prie tautinės operos susiformavimo ir raidos. Ankstyvajai kūrybai artima R. Wagnerio, prancūzų impresionistų muzika, vėlyvoji turi neoromantizmo bruožų, joje gausu rumunų folkloro intonacijų.

1916 m. G. Enescu sukūrė mistinį varpo garsų muzikinį paveikslą. Carillon nocturne – paskutinė dalis iš septynių Pièces Impromptues, sudarančių Siuitą Nr. 3, yra fortepijono technikos proveržis, ryškus spektrinės muzikos pavyzdys. Viso kūrinio metu girdimi disonansiniai akordai ar intervalai perteikia varpų obertonus ir ryškias jų tembrinės savybes.

Novatorišką G. Enescu kūrinį atlieka rumunų pianistas, daugelio tarptautinių konkursų laureatas Danielis Ciobanu.

PUBLIKUOTA: 2021-09-29

FORTEPIJONAS: DANIEL CIOBANU