Dainų karaliumi tituluojamo austrų kompozitoriaus Franzo Schuberto kūrybos herojus – vieniša, likimo nuskriausta asmenybė. Savo muzikoje jis dainavo eilėmis ir siela, puoselėjo šviesias viltis ir įprasmino vidinį skausmą. Pastarąjį teko patirti ir pačiam kompozitoriui. Muzikiniu testamentu dažnai vadinamas F. Schuberto Styginių kvartetas Nr. 14 d-moll, kurį autorius kūrė sunkiai sirgdamas bei slegiamas finansinių sunkumų. Poetiškas kūrinio pavadinimas „Mirtis ir mergelė“ (Der Tod und das Mädchen) padiktuotas kvarteto antroje dalyje panaudotos muzikinės citatos iš jo 1817 m. sukurtos to paties pavadinimo dainos pagal Matthiaso Claudiuso eiles, kurios parašytos dialogo forma. Mergelė atspindi gyvenimą, o mirtis jame pasirodo lyg draugė – kitaip nei būdinga klasikiniam jos vaizdavimui. Prieštaringi išgyvenimai, džiaugsmas ir skausmas, gyvenimo grožis ir kova su mirtimi prabyla keturiose kvarteto dalyse.

Bene populiariausią F. Schuberto kvartetą (Gustavo Mahlerio orkestruotė styginių orkestrui) griežia Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas Giedrės Šlekytės.