FRANCAS ŠUBERTAS

„Dainų karaliumi“ tituluojamam austrų kompozitoriui Franzui Schubertui 1816 m. sausio 31 d. sukako devyniolika. Šie metai talentingajam jaunuoliui buvo itin produktyvūs. Jis sukūrė apie 200 įvairiausių kompozicijų, kurios šiandien laikomos bene geriausiais jo visos kūrybos darbais.
F. Schuberto Simfonija Nr. 5 B-dur, D. 485 baigta 1816 m. spalio mėn. Tai visai kitoks kūrinys nei dramatiška Ketvirtoji („Tragiškoji“) simfonija. Penktojoje simfonijoje kompozitorius tarsi išsivadavo nuo nusistovėjusių L. van Beethoveno simfonizmo standartų bei pagerbė vyresnius klasikos meistrus: J. Haydną bei W. A. Mozartą. Pastaruoju F. Schubertas itin žavėjosi. Kuriant Penktąją simfoniją, savo dienoraštyje kompozitorius rašė: „O Mozartai! Nemirtingasis Mozartai! Kokia gausybe šviesesnio, geresnio gyvenimo impresijų apdovanojai mūsų sielas.“ Simpatijos muzikos genijui buvo perkeltos ir į šią simfoninę partitūrą. Pavyzdžiui, orkestro sudėtis atitinka W. A. Mozarto simfonijos Nr. 40 g-moll, K.550 pirmąją versiją (be klarnetų). Taip pat panašumų galime įžvelgti lyginant Penktosios simfonijos II dalį (Andante con moto) su W. A. Mozarto Sonatos smuikui F-dur, K. 377 III dalies (Tempo di Menuetto) temomis.
Pulsuojančiu veržlumu, grakščiu lengvumu bei rafinuotu gracingumu alsuojantį kūrinį atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Modesto Pitrėno.