Devyniasdešimtmetį kompozitorius Feliksas Bajoras pasitiko savo stichijoje – peržvelgdamas ir redaguodamas senus kūrinius, kurdamas naujus. Nuolatinis kismas, originalių ir naujų muzikinių sprendimų paieškos lydi kūrėją visą gyvenimą. „Tai, ką pasakei praeityje, dabar jau neįdomu. Tai, kas buvo rašyta apie mano kūrybą anksčiau, dabar jau nebėra tiesa“, – sako F. Bajoras.

Kūrinio „Arkos“ (2023) simfoniniam orkestrui idėja paslėpta pavadinime: „Arkos“ – tai jungtys tarp tautų, tarp pasaulyje egzistuojančių civilizacijų. „Arkos“ – tai, viena vertus, labai bajoriškas opusas, pasižymintis atonalia, puantilistine muzikos kalba. Kita vertus, girdžiu ir kompozitoriaus ketinimą apibendrinti savo kūrybinį paveldą. Viskas čia dera: sudėtingiausi perkusiniai poliritmai, smuikų giesmė, pučiamųjų „fisharmonija“, – viskas gula į įmantrų arkinį mūrą su netikėta chorine coda“, – taip „Arkas“ apibūdino per premjerą Lietuvos nacionaliniam orkestrui dirigavęs Modestas Pitrėnas.