Prancūzų kompozitoriaus Ernesto Chaussono muzika tiesia tiltą tarp sodraus Césaro Francko, Richardo Wagnerio romantinio skambesio ir jausmingos, impresionistinės Claude‘o Debussy kalbos. Deja, kompozitorius šį pasaulį paliko būdamas vos 44-erių metų, pačiame jėgų žydėjime. Ir nors kūrybinis palikimas negausus, tačiau E. Chaussono muzika stebina nevaržoma fantazija bei intuityvia elegancija; kompozitorius visuomet ieškojo netradicinių formų bei naujo skambesio. Svarbią vietą E. Chaussono kūryboje užima vienintelė jo sukurta Simfonija B-dur. Šis, trijų dalių kūrinys išsiskiria turtinga ir spalvinga instrumentuote. Simfonijos muzika kupina dramatizmo ir konfliktų. Prancūzų muzikologas Jeanas Gallois apie simfonijos antrąją dalį rašė – tai „didi rauda, priartėjanti prie nevilties“. Šis iškilus E. Chaussono veikalas greta Césaro Francko Simfonijos d-moll ir Camille‘io Saint-Saënso „Vargonų simfonijos“, laikomas reikšmingu 19 a. pabaigos prancūzų simfoninės muzikos pavyzdžiu.

Ekspresyvią E. Chaussono simfoninę partitūrą atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam diriguoja prancūzų dirigentas Victorienas Vanoostenas.