Iš Belgijos kilęs ir Prancūzijoje kūręs 19 a. romantizmo kompozitorius ir vargonininkas Césaras Franckas daugiausia dėmesio skyrė įprastiems instrumentiniams žanrams: simfonijai, simfoninei poemai, sonatai, variacijoms, kamerinei muzikai ir oratorijai. Tarp žinomiausių jo darbų – „Simfoninės variacijos“ fortepijonui ir orkestrui. Nors kūrinys pavadintas variacijomis, iš tiesų tai savotiškas ir intriguojantis trijų dalių koncertas, kuriame fortepijono ir orkestro partijų darna yra nepriekaištinga ir lygiavertė. Čia fortepijonas nėra išskirtinai solinis ir dominuojantis instrumentas, jis meistriškai įpintas į bendrą visos partitūros audinį. Variacijų muzikoje mainosi ir dera subtiliausi niuansai: ilgesys, ekspresija, paslaptingumas, pakili nuotaika, dinaminės skalės žaismas. Kūrinys dedikuotas prancūzų pianistui Louisui Diémerui, kuris 1886 m. gegužės 1 d. vykusioje premjeroje atliko fortepijono partiją, diriguojant pačiam kompozitoriui.

Kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, C. Francko „Simfonines variacijas“ atlieka Andrius Žlabys – vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių pianistų. Prie dirigento pulto – maestro Modestas Pitrėnas.

Pianisto pasirodymą dar lydi trys įsimintini bisai – J. S. Bacho Sarabanda iš Antrosios „Prancūziškos siuitos“, C. Francko Preliudas h-moll iš kompozicijos „Preliudas, fuga ir variacijos“ vargonams, kurį keturiomis rankomis A. Žlabys skambina su Vilniaus fortepijono muzikos festivalio įkūrėja ir meno vadove, pianiste Mūza Rubackyte. Prie šio netikėto dueto prisijungia ir violončelininkė Onutė Švabauskaitė; drauge muzikai atlieka jautriąją C. Saint-Saënso „Gulbę“.