24 metų prancūzų kompozitoriaus Camille’io Saint-Saënso sukurta Simfonija Nr. 2 a-moll, op. 55 yra trumpiausia iš penkių jo simfonijų. Tai gana reprezentatyvus 19 a. prancūzų simfoninės muzikos pavyzdys, tačiau niekuomet nepasižymėjo tokiu dėmesiu ir populiarumu, kokio sulaukė C. Saint-Saënso Trečioji, dar vadinama „Vargonų“ simfonija. Antrojoje simfonijoje kompozitorius dar ieškojo savo savito ir individualaus kūrybos braižo.

Po trumpos simfonijos įžangos Allegro marcato prasideda fuga (Allegro appassionato), kuri plėtojama iš įžangoje skambėjusios ryžtingos ir veržlios temos. Antra dalis Adagio išsiskiria paprastumu, melodingumu ir elegancija. Trečioji dalis Scherzo. Presto grįžta prie triukšmingos nuotaikos. Čia nestinga veržlių sinkopių bei išraiškingų dinamikos kontrastų. Nuotaikingame finale (Prestissimo) girdėti J. Haydno, Ch. Gounod, F. Mendelssohno-Bartholdy kūrybos atgarsiai.

Simfonijos premjera įvyko 1859 m. vasario 20 d. Leipcige. Kūrinį kompozitorius dedikavo maestro Julesui Pasdeloupui, dirigavusiam premjeroje Paryžiuje 1860 m. kovo 25 d.

Retai atliekamą C. Saint-Saënso simfoninę partitūrą atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Diriguoja Modestas Pitrėnas.