ANTONÍN DVOŘÁK

„Kokia bebūtų maža tauta ji nežus, jei turės savo meną. Menininkas turi mylėti tėvynę“. Šie nusipelniusio čekų nacionalinės simfonijos pradininko Antoníno Dvořáko žodžiai tapo jo gyvenimo ir kūrybos kelrodžiu. Čekų folkloro kupini kompozitoriaus temperamentingi „Slavų šokiai“, kamerinė muzika, simfonijos ir kt. Aštuntoje simfonijoje iš devynių, kompozitorius liko ištikimas savo žodžiams – partitūroje skamba gaivios čekų liaudies muzikos melodijos ir ritmai, esama daug subtilių orkestruotės atspalvių. Simfonijos Nr. 8 G-dur premjera įvyko 1890 m., vasarį, dirigavo autorius. Kūrinio struktūra – tradicinė, keturių dalių. Pirma dalis (Allegro con brio) tarsi galinga, ekspresyvi visos simfonijos ekspozicija. Kaip kontrastas skamba antra dalis (Adagio) – švelni lyrika plėtojama iki sodrios kulminacijos, po kurios lyg nusiraminimas skamba klarnetų ir fleitos pokalbis. Trečioje dalyje (Allegretto grazioso) susipina nostalgiško valso ir čekų liaudies šokio intonacijos. Veržlūs trimito garsai skelbia simfonijos finalą (Allegro ma non troppo). Po fanfarų seka daininga melodija, kurią plėtoja visas orkestras. Simfoniją vainikuoja džiaugsmu ir energija trykštanti koda.

Čekų muzikos patriarcho simfoninę partitūrą atlieka Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam diriguoja prestižinio N. Malko dirigentų konkurso Kopenhagoje nugalėtojas, taivanietis Tung-Chiehas Chuangas.