ANTONÍN DVOŘÁK

„Kokia bebūtų maža tauta ji nežus, jei turės savo meną. Menininkas turi mylėti tėvynę“. Šie nusipelniusio čekų nacionalinės simfonijos pradininko Antoníno Dvořáko žodžiai tapo jo gyvenimo ir kūrybos kelrodžiu. Kompozicija „Waldesruhe“ („Miško ramybė“) – penktoji pjesė iš fortepijoninio ciklo „Ze Šumavy“ (Bohemijos miškas, arba Šumava, Čekijoje), op. 68. Ciklas sukurtas 1883 m., garsaus leidėjo Fritzo Simrocko užsakymu. 1891 m. A. Dvořákas parengė „Waldesruhe“ aranžuotę violončelei ir fortepijonui; ši skambėjo jo atsisveikinimo koncertų ture Bohemijoje ir Moravijoje. Fortepijono partiją atliko A. Dvořákas, violončelės –  kompozitoriaus bičiulis Hanusas Wihanas. Ši versija tapo tokia populiari, kad 1893 m. kompozitorius sukūrė naują violončelės ir orkestro aranžuotę. Pjesės „Waldesruhe“ lyrinis personažas vaikštinėja po įstabų Čekijos mišką. Vos šešias minutes trunkanti kompozicija tarsi švelni, didinga violončelės giesmė gamtai.

Įraše skamba Anatolijaus Šenderovo parengta „Waldesruhe“ instrumentuotė violončelei ir styginiams, kurią atlieka Davidas Geringas kartu su Lietuvos kameriniu orkestru.