Alexander von Zemlinsky – nepelnytai per mažai nūdienos kultūros pasaulyje pastebimas 19 20 a. austrų kompozitorius. Ir pačiai menininko karjerai likimas negailėjo išbandymų – kūrybos pašonė jo mokinys žvaigždė, kolega bei sesers vyras Arnoldas Schönbergas, gyvenimo vingius pakreipęs atsisakymas dirbti Berlyno operoje, nevykęs meilės romanas, o galiausiai iškilus nacių partijai kompozitoriui teko emigruoti į JAV.

Simfoninė fantazija „Undinėlė“ buvo sukurta tuo pačiu metu kaip ir A. Schönbergo simfoninė poema „Pelėjas ir Melisanda“. Po publikos ir kritikų reakcijų per abiejų kūrinių premjerą 1905-aisiais A. Zemlinskiui teko „nukelti kepurę“ prieš svainio partitūrą. „Undinėlė“ – tai istorija apie neįmanomą, nepasiekiamą meilę, kurią realiame gyvenime patyrė ir kompozitorius, iš proto ėjęs dėl savo mokinės Almos Schindler, būsimos Gustavo Mahlerio žmonos. Kurdamas savo muzikinę pasaką, jis pasitelkė Hanso Christiano Anderseno istoriją apie undinėlę, savo skausmą įgarsinęs undinėlės, o mylimają – princo personažuose.