ALEKSANDR SKRIABIN

Rusų kompozitorius Aleksandras Skriabinas – išskirtinė, originali, ekscentriška asmenybė, kurio kūrybos neįmanoma įsprausti į jokius stilistinius rėmus. A. Skriabinas imponuoja pasaulėjautos individualumu. Kompozitorius siekė, kad jo naujas mintis išreikštų nauja muzikos kalba, kuri atitiktų filosofinius kūrybos užmanymus. Savo muzikoje stengėsi išreikšti ir įprasminti kenčiančios sielos ilgesį, šviesesnės ateities viziją. A. Skriabino kūrybinis palikimas palyginti nėra įvairus žanrų atžvilgiu. Dominuoja instrumentinė muzika: fortepijoniniai ir simfoniniai opusai. Prie iškiliausių kompozitoriaus kūrinių priskiriama „Ekstazės poema“, op. 54. Tai tarsi Trečiosios simfonijos „Dieviškoji poema“ filosofinių minčių tąsa, didingas himnas žmogaus valiai, protui, ekstazei, kurią sukelia kūrybos džiaugsmas. 1905–1908 m. komponuotoje poemoje vyrauja dvi kontrastingos emocinės būsenos, kurias A. Skriabinas įvardina „didžiausiu subtilumu“ ir „didžiausiu grandioziškumu“.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras atlieka šveicarų kompozitoriaus ir dirigento Niklauso Aeschbacherio redakciją (1962), skirtą sumažintam orkestrui. Trimito solo – Laurynas Lapė, diriguoja maestro Modestas Pitrėnas. Šis, didybe alsuojantis kūrinys užvėrė 77-ąjį Lietuvos nacionalinės filharmonijos sezoną.